Lietuvių kalbos sinonimų žodynas. 2014.
bruzgus — bruzgùs, ì adj. (4) 1. Blnk, PnmŽ vikrus, miklus, greitas: Kurs šiūruoja, nerimsta ant vietos, tas bruzgùs J. Tai bruzgus vyras, kaip vijurkas Tr. Jis bruzgùs žmogus, greit atliko savo darbą Plv. Ji bruzgì merga, greit apsiliuobs Jrb. Ji… … Dictionary of the Lithuanian Language
Vocabulario indoeuropeo (no sustantivos) — Anexo:Vocabulario indoeuropeo (no sustantivos) Saltar a navegación, búsqueda Protoindoeuropeo durante el periodo kurgan … Wikipedia Español
Anexo:Vocabulario indoeuropeo (no sustantivos) — Protoindoeuropeo durante el periodo kurgan. Indoeuropeo en el 2500 a.C … Wikipedia Español
nuerzėti — vksm. Šérnas kriū̃kdamas nuerzėjo į brūzgùs … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
bruzgumas — bruzgùmas sm. (2) Gmž → bruzgus 1 … Dictionary of the Lithuanian Language
burzgus — burzgùs, ì adj. (4) žr. bruzgus 1: Mūs mergaitės tokios bur̃zgios Kt … Dictionary of the Lithuanian Language
mizgus — 2 mizgùs, ì adj. (4) 1. vikrus, greitas, skubrus: Kurs šiūruoja, nerimsta ant vietos, tas bruzgus, t. y. greitas, mizgùs, bruzdus, skubrus JI243. 2. nerimtas, pliuškis: Gapšiukė nemizgì mergaitė Pc … Dictionary of the Lithuanian Language
nuerzėti — intr. erzant nueiti ar nubėgti: Šernas kriūkdamas ir putodamas nuerzėjo į brūzgus rš. erzėt; aperzėti; atsierzėti; įerzėti; išerzėti; nuerzėti; paerzėti; prierzėti; suerzėti … Dictionary of the Lithuanian Language
sukūprinti — sukū̃printi 1. tr. sulenkti, suriesti į kuprą: Jisai dabar jau buvo nuolaidus, su nulenkta galva ir sukūprinta nugara rš. 2. refl. Rs susilenkti, pastatyti kuprą: Juozo žmona ir Darata susikūprinusios į žemę kaišiojo daržovių daigus A.Vencl. Šis… … Dictionary of the Lithuanian Language
čekšėti — čekšėti, čèkši (čẽkši Š), ėjo intr., čėkšėti, čėksi, ėjo žr. čeksėti: 1. Kas per paukštis medy čèkši? Alk. Vištytis, čėkšla čėkšėjo J. Vaikai, šeška čekši J. 2. Iš tolo girdėti – dalgiai čèkši Gs. 3. Šernas nuerzėjo į brūzgus, iltimis… … Dictionary of the Lithuanian Language
įvilkti — 1 įvil̃kti, į̃velka (įvel̃ka), o tr. K, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; Sut, M, Amb, L 1. velkant paviršiumi įtraukti į vidų: Kad nebepàneši ant pečių šiaudų naštos, tai vilktè įvil̃k Š. Pirma lazdą inkėlė, paskui kojas invil̃ko Srj. Šiaip taip ratus į… … Dictionary of the Lithuanian Language
